sriautingas

sriautìngas, -a adj. (1) žr. srautingas: 1. NdŽ Lygios įšleitės žaliavo, sriautingomis upėmis išvagotos S.Dauk. Terekas sriautingas stačiuosius rausia ten krantus rš. | prk.: Seržantas stengėsi derintis prie leitenanto sriautingo būdo P.Cvir.

sriautìngai adv.: Sriautingai teka upė sp.

2. NdŽ.